čekauskų etnografijos Muziejus
Jūs visada laukiami
Senovėje naudotais įrankiais, jų panaudojimo galimybėmis bei buities daiktais ir jų paskirtimi labiau domėtis pradėta 2005 metais gavus senelių palikimą – keletą įvairios formos ir paskirties oblių, kitų buityje naudotų namų apyvokos daiktų. Tais pačiais metais nenaudojamoje ūkinio pastato palėpėje pradėtos įrenginėti patalpos būsimam muziejui ir taip 2010 metais Lekėčiuose duris atvėrė privatus Čekauskų etnografijos muziejus, kuriame renkama medžio ir linų apdirbimo įrankiai, buityje naudoti namų apyvokos daiktai, truputis sovietmečio radiotechnikos, mini biblioteka.Čekauskų etnografijos muziejus yra taikus muziejus, kuriame nėra eksponatų militaristine tematika. Yra tik senelio keletą apdovanojimų su liudijimais, bei keletas artimų kariškių nuotraukų.Prie muziejaus ekspozicijos papildymo daug prisidėjo draugai, kurie padovanojo savo senelių ir tėvų kažkada naudotus medžio ir linų apdirbimo įrankius, kitus namuose naudotus daiktus.
Muziejuje tautinis paveldas
2015 metais įsigytos rankinės skiedrų drožimo staklės, kuriomis drožiamos skiedros turi A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikatą. Tai suteikia man jų gamintojui, Gintui Čekauskui, tradicinio amatininko statusą. 2016 gruodžio mėnesį buvau sertifikuotas stogdengystės tradicinių amatų meistru.
Dominuoja medžio apdirbimo įrankiai...
Muziejaus ekspozicijoje labiau dominuoja medžio apdirbimo įrankiai, iš kurių didžiausias dėmesys skiriamas vienam iš seniausių medžio apdirbimo įrankių – obliui. Pirmieji obliai, kurie buvo rasti Pompėjoje priskiriami I mūsų eros amžiui, nors plačiau paplito XV – XVI amžiuje. Lietuvoje oblius paplito XIX amžiaus antroje pusėje ir iki antro Pasaulinio karo oblius gamindavosi patys amatininkai ar dailidės, peilius parsiveždavo iš užsienio labiausiai iš Vokietijos, kur labiau buvo išsivysčiusi metalo pramonė, pasibaigus karui ir atsigaunant pramonei paplito fabrikuose pagamintų oblių, o taip pat medį keitė metalas. Muziejuje eksponuojama unikali virš 600 vienetų įvairios paskirties ir išvaizdos oblių, kurių seniausias yra 1838 metų parsivežtas iš Panevėžio. Muziejuje galite pamatyti ne tik oblius, bet ir kitus įrankius naudotus medžiui pjauti, matuoti, žymėti, gręžti, tašyti, tekinti.
Muziejus pritaikytas visiems...
Renkama linų apdirbimo įrankiai nuo linų brauktuvų iki audimo staklių. Duonos kelią nuo pjautuvo iki duonkubilio. Lyginimo reikmenys – prosai su kaminėliais ir ne tik, kočėlai, rintės. Įvairūs bezmėnai, svarstyklės ir jų svareliai – carinės Rusijos svarai ir sovietmečio kilogramai, kurie ir dabar naudojami kai kuriose parduotuvėse, o ypač populiarūs turgavietėse. Lankytojai gali pamatyti keletą radiotechnikos eksponatų: tai 1953 ir 1986 metų veikiantys juostiniai magnetafonai, pokario prisukamas patefonas. Įdomi ir mini biblioteka – tai 49 lietuvių ir 9 žymesnių rusų rašytojų raštai, išleisti iki 1965 metų. Taip pat galima išvysti suvalkiečių, o labiau gal reikėtų teigti pasiturinčio Zanavykų ūkininko stubos apstatymo fragmentą XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios baldais.
2015 metais pradėtas statyti, o 2016 gegužės 14 dieną duris atvėrė naujas 80 kvadratinių metrų pastatas, kuris pritaikytas muziejinei veiklai. Šiose erdvėse vyksta įvairūs renginiai bei parodos, dalis jau tampa tradicija yra pasikartojantys. Yra ir konferencijų salė. Dalis ekspozicijos yra perkelta iš esamų fondų, dalis naujai gautų. Muziejaus ekspozicija laikas nuo laiko atnaujinama. Šios naujos patalpos yra pritaikytos įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės grupės atskirties žmonėms.
Projektą finansuoja
Partneriai
