tradicijos
Skiedrinės stogdengystės tradicijos
Truputis istorijos...
Mediena – labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Medienos teigiamos savybės yra žinomos nuo gilios senovės, todėl Lietuvoje viena iš stogų dangų yra malksnos, dar kitaip vadinamos skiedros.
Pirmą kartą skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1604 metais Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje. Kur pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės (maukos) dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.
Skiedriniai stogai ir jų danga, skiedros Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo pakeisdami šiaudinius stogus, nors kai kuriose teritorijose neprigijo. Mažojoje Lietuvoje išliko tradicija stogus dengti nendrėmis, kurios gausiai auga Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje, o turtingesni Suvalkijos ūkininkai šiaudinius stogus keitė iš Vokietijos parsivežtomis molinėmis čerpėmis, vietinių vadinamomis dokalkomis, taip pat parsiveždavo čerpių formas ir patys pasigamindavo reikiamą kiekį stogo dangos iš vietinės žaliavos. Skiedriniai stogai ir jų danga buvo labiau paplitusi miškingose vietovėse.
Stogų dengimas ir skiedrų gaminimas
Stogus dengdavo amatininkai, vadinami stogdengiais, vietinių vadinami meistrais Stogdengiai važinėdavo iš kaimo į kaimą, vietoje droždavo skiedras ir čia pat jomis dengdavo stogus. Didesni kaimai ar miesteliai turėjo savo stogdengius. Skiedros ant stogų klojamos dviem ar penkiais sluoksniais priklausomai nuo pastato paskirties, tvirtinamos plonais ilgais vinukais. Dengiami ne tik sodybos trobesiai, pavėsinės, bet ir bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai.
Pirmiau skiedros buvo gaminamos primityviomis rakinėmis skiedrų gaminimo staklėmis, vėliau arklinėmis skiedarnėmis ar dyzeliniais varikliais sukamomis skiedradžožėmis ir šiais po antrojo Pasaulinio karo laikais elektros varikliais sukamomis skiedralkomis. Skiedros dažniausiai būdavo drožiamos iš drebulės medienos, nes ši yra labiausiai atspari atmosferos poveikiui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams. Teigiama, kad drebulės mediena, neturėdama sąlyčio su žeme, nepūva. Aukštaitijoje skiedroms buvo naudojama ir juodalksnio mediena, o Dzūkijoje – pušies, kartais eglės. Mediena skiedroms drožti buvo ypatingai parenkama, kad nebūtų šakota ar įviji, tad skiedroms drožti būdavo naudojami tik pirmi medžio rąstai.
Muziejuje gyva senosios skiedrinės stogdengystės tradicija...
Čekauskų etnografijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas, tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas puoselėjantis senąsias stogdengystės tradicijas supažindina su skiedrinės stogdengystės raida ir tradicija, bei kviečia sudalyvauti skiedrinės stogdengystės tradicijų edukacinėse programose.
